25 metų gimtadienį švenčianti UAB „Tamro“ buvo pirmoji nelietuviško kapitalo didmeninė vaistų platinimo įmonė Lietuvoje. Pradėjusi vos nuo 3 darbuotojų bendrovė šiandien turi 500 darbuotojų, 88 vaistines ir per metus jose aptarnauja 4 mln. klientų.
Farmacijos įmonė sėkmę užsitikrino sparčiai reaguodama į sektoriaus pokyčius
Rasa Marcinkevičienė, bendrovės vadovė, sako, kad ji per šiuos metus vystėsi kartu su visu Lietuvos farmacijos sektoriumi, o sėkmingi ėjimai verslo šachmatų lentoje užtikrino šiandienos sėkmę. „Tamro Baltics“, kuriam priklauso ir UAB Tamro, šiuo metu yra vienas iš didžiausių farmacijos distributorių Baltijos šalyse, teikiantis farmacijos distribucijos paslaugas ir produktus medicinos ir sveikatos priežiūros srityse. Tai ilgametis Lietuvos vaistinių, ligoninių bei farmacijos produktų gamintojų partneris, sveikatos priežiūros įstaigoms tiekiantis vaistus, produktus grožiui bei gerai savijautai. Įmonės tarptautiškumas nuolat darė įtaką prekių asortimentui. Prieš 25 m. „Tamro“ bene vieninteliai turėjo kontaktus su pasauliniais vaistų ir medicinos priemonių gamintojais. Tai – vienas iš įmonei išsiskirti leidusių ir sėkmę užtikrinusių veiksnių.
Kalbėdama apie įmonės pradžią R. Marcinkevičienė teigia, kad kiekvienas veiksmas anuomet buvo labai primityvus, beveik visi procesai nuo užsakymo gavimo iki produktų surinkimo ir pristatymo buvo atliekami „rankomis“. „Dabar farmacijos sritis žymiai patobulėjo, skaitmeninių technologijų dėka turime daugiau galimybių. Galime greitai ir tiksliai sužinoti vaistų vartojimo statistiką bei rinkos parametrus, pvz., rinkos dydį ar konkurentus, stebėti rinkos pokyčius, be to, turime duomenis apie visas produktų grupes“, – sako R. Marcinkevičienė.
Sąlygas diktavo ir valstybė
Gali atrodyti, kad „Tamro“ veiklos pradžioje konkurencinė aplinka nebuvo agresyvi, tačiau, kaip prisimena Dainius Serafimas, įmonės didmenos vadovas, atkurtoje Lietuvoje veikė daugiau kaip 15 didmeninio vaistų platinimo įmonių.
„Nuo 1992 m. farmacijos distribucijos rinka pasikeitė dėl valstybės priimtų sprendimų, leidžiančių steigti vaistinę tik vaistininko licenciją turinčiam asmeniui. 1993–1998 m. buvo įsteigta daug privačių vaistinių, o tai pakoregavo ir didmeninio tiekimo aplinką. Paskutiniaisiais praėjusio amžiaus metais valstybė nusprendė vaistinių savininkais bei steigėjais leisti tapti ne tik vaistininkams. Tuomet ir ėmė steigtis vaistinių tinklai, valdomi ne vaistininkų“, – pasakoja D. Serafimas.
Anot didmenos direktoriaus, iki 2006 m. Lietuvoje buvo intensyvus vaistinių plėtros laikotarpis: „Tuo metu ir dabar šalyje vaistinių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, buvo ir vis dar yra didžiausias Europoje. Vaistinių plėtra darė įtaką ir didmenininkų elgsenai. Klientų poreikiai irgi pakito: atsirado aukšti kokybės reikalavimai, buvo būtina turėti efektyvius pristatymo bei logistikos sprendimus.“
Istoriniai laimėjimai
„Tamro“ veiklos istorija šalyje tiesiogiai siejasi su viso farmacijos sektoriaus Lietuvoje tendencijoms. Kai 1993 m. Suomijos korporacija „Tamro“ Lietuvoje įsteigė UAB „Tamda“, vėliau tapusią „Tamro“, kitose Baltijos šalyse „Tamro“ pavadinimas taip pat jau buvo nesvetimas, bendrovė buvo įsteigta ir Latvijoje bei Estijoje. 2012 m. trijų šalių bendrovės buvo sujungtos į bendrą „Tamro Baltics“ kompaniją, jos komandą šiandien sudaro daugiau nei 1.400 darbuotojų. „Nors ir iki tol trys „Tamro“ kompanijos Baltijos šalyse priklausė tai pačiai įmonių grupei, jos visos veikė savarankiškai. Šioms įmonėms susijungus į vieną ir suvienodinus procesus pastebėjome įmonių kultūrinius bei organizacinius skirtumus, stiprybes bei sinergijos galimybes, leidusias sustiprinti veiklą“, – atskleidžia R. Marcinkevičienė.
Vienas reikšmingiausių įvykių „Tamro“ istorijoje – 2001 m. įvykęs korporacijos akcijų pardavimas „PHOENIX“ grupei. Ji kartu su savo valdomomis įmonėmis veikia 26-iose Europos šalyse, teikia paslaugas 53.000 vaistinių bei ligoninių per savo 154 distribucijos centrus. „Priklausydama „PHOENIX“ grupei, kuri yra viena didžiausių pagal metinės apyvartos dydį farmacijos distribucijos kompanijų Europoje, „Tamro Baltics“ patenka tarp didžiausių Europos žaidėjų ir gali konkuruoti su lyderiais“, – teigia D. Serafimas.
Anot didmenos vadovo, aukštą „PHOENIX“ grupės padėtį Europoje atspindi sėkmingai baigti 2017–2018 finansiniai metai: „Jau 8 metus augame intensyviau nei rinka. Tai nepaprastas pasiekimas farmacijos sektoriuje. Praėjusius metus grupė baigė su stipriai išaugusiomis pajamomis ir veiklos rezultatu. Bendrasis veiklos rezultatas padidėjo 4,3%, iki 31,5 mlrd. EUR. Tai didžiausias pasiekimas įmonės istorijoje.“
Žengė į mažmenos rinką
Nors „Tamro Lietuva“ veiklą pradėjo kaip farmacijos produktų didmenininkas, o įmonės ir jos darbuotojų identitetas buvo formuojamas vadovaujantis didmenos principais, vėliau suprasta, kad tik didmenine prekyba nebus apsiribota. Taigi, reaguodama į bendras Lietuvos farmacijos sektoriaus tendencijas, 2003 m. „Tamro“ įžengė į mažmenos rinką. Bendrovė 2003–2008 m. įsigijo daugiau nei 30 bendrovių, Lietuvoje valdančių beveik 150 vaistinių. Visos įsigytos vaistinės tapo vaistinių tinklu pavadinimu „Šeimos vaistinė“, dabar – „BENU vaistinė“.
„Įmonės tarsi žmonės – laikui bėgant keičiasi jų išvaizda, statusas, kartais ir vardas, – iliustruoja R. Marcinkevičienė. – „Tamro“ mažmeninių pardavimų sritis išgyveno keletą tokio tipo pasikeitimų, vienas jų „Šeimos vaistinės“ vardo kitimas į „BENU vaistinę“. Šis pavadinimas kilo iš motininės „PHOENIX“ grupės pavadinimo, reiškiančio feniksą. Benu – fenikso atitikmuo egiptiečių mitologijoje.“ Šiandien šiuo vardu Europoje veikia 1.350 vaistinių, jose dirba apie 8.400 farmacijos profesionalų, per metus aptarnaujama per 65 mln. klientų. „Kiekvienos šios vaistinės veiklos vertybės, principai ir interjero dizainas – sutampa. Šaunu tai, kad nukeliavus į kitas Europos šalis galima surasi tokią pat „BENU vaistinę“ kaip ir Vilniuje ar Šilutėje“, – džiaugiasi R. Marcinkevičienė.
Kaip Europoje, taip ir Lietuvoje
R. Marcinkevičienė sako, kad Lietuvos farmacijos sektorius šiuo metu mažai tesiskiria nuo Europos. Čia farmacijos distribucija buvo ir yra reguliuojama valstybės, siekiant užtikrinti patikimą farmacijos produktų klientams tiekimą. Lietuva – ne išimtis. Farmacijos įmonių veikla remiasi Geros distribucijos praktikos nuostatomis, mažmeninė distribucija – Geros vaistinių praktikos nuostatomis. „Be abejo, žvelgiant į Europos žemėlapį galima rasti nacionalinių skirtumų. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse jau leidžiama prekiauti receptiniais vaistiniais preparatais internetu, Lietuvoje tai prasidės tik kitąmet. Kiekviena valstybė reguliuoja vaistų antkainius, tačiau skirtingose šalyse jie gali skirtis lygiai taip pat kaip ir reikalavimai, apibrėžiantys vaistinių savitarnos asortimentą. Vertinant globaliai, Europoje farmacijos distribucijos verslas yra reguliuojamas ir vystomas vadovaujantis tais pačiais principais,“ – pasakoja R. Marcinkevičienė.
Anot jos, kitąmet visa Europa išgyvens didelį pokytį, kadangi įsigalios Falsifikuotų vaistų direktyva, kuri numato farmacijos įmonių atsakomybę visoje vaistų platinimo grandinėje. „Paprastai kalbant, kiekviena vaisto dėžutė bus ženklinama taip, kad būtų užtikrinamas jos originalumas ir atsekama jos kelionė nuo gamintojo iki vaistinės. Kiekvienas vaistą įsigyjantis pacientas turės galimybę įsitikinti, jog tai – ne falsifikatas“, – paaiškina vadovė.
Ateityje – skaitmenizacija
Kalbėdamas apie farmacijos distribucijos raidą Lietuvoje ir Europoje, D. Serafimas teigia, kad visi ateities sprendimai bus pagrįsti didesniu efektyvumu bei virtualiais ir skaitmeniniais sprendimais. „Dalis medicinos ir sveikatos produktų pardavimų, ypač mažmenoje, tikėtina, persikels į virtualią erdvę, sukuriant naujas sveikatos prekių įsigijimo galimybes fizinėje ir el. vaistinėse. Po kelių metų atsiras daugybė inovatyvių sprendimų, leidžiančių kiekvienam įvertinti savo sveikatos būklę ir reikiamus produktus užsisakyti el. vaistinėje“, – paaiškina specialistas. Jis pabrėžia, kad trumpės kelias nuo gamintojo iki sveikatos priežiūros specialisto bei paciento: „Šiuo metu stebime naujus gamintojo ir distributoriaus bendradarbiavimo būdus, orientuotus į papildomas paslaugas klientams. Farmacijos distribucijos įmonės įgis kitokias veiklos formas ir įsisavins modernius įrankius bei technologijas. Jei 1993 m. ateitis atrodė ateisianti po šimtmečio, šiandien galiu tvirtinti, kad ateitis ateis greičiau nei po poros metų.“
